Straipsniai

VIZIJA LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGIJAI RENGTI


 
BENDROJI DALIS
 
Europos Komisijos užsakytos 2014 metų pabaigoje atliktos studijos („Employment and growth effects of sustainable energies in the European Union“) rezultatai rodo, kad Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, yra pačios perspektyviausios vietos Europos Sąjungoje atsinaujinančios energetikos plėtrai. Atsinaujinančios energetikos plėtra pagreitina Lietuvos BVP plėtrą labiau, nei bet kurios kitos ES valstybės, o atsinaujinančios energetikos panaudojimo potencialas 1,5 karto didesnis, nei bendras galutinis Lietuvos energijos poreikis.
 
Atsižvelgiant į
 
- atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų tobulėjimo pastaraisiais metais ir numatomas tolimesnes tendencijas,
 
- sparčiai mažėjančią žalios energijos gamybos savikainą,
 
- sukuriamą pridėtinę atsinaujinančios energetikos vertę nacionalinei ekonomikai,
 
- ES numatomas energetikos kryptis, pagal kurias elektros energijos gamybos iš atsinaujinančios energetikos dalis visoje ES pagamintoje elektros energijoje iki 2030 metų sudarys ne mažiau 50% (COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS. Launching the public consultation process on a new energy market design 2015.07.15)
 
- itin geras gamtines ir technologines sąlygas atsinaujinančiai energetikai vystyti Lietuvoje,
 
- besibaigiantį galutinio perėjimo prie atsinaujinančios energetikos Lietuvoje išvystytame centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje procesą,
 
- itin didelį energijos efektyvumo didinimo potencialą Lietuvoje
 
Lietuva turėtų nusistatyti konkretų terminą iki kada Lietuva turėtų pereiti prie atsinaujinančiais ištekliais pagrįstos energetikos - tai yra iki kada ne mažiau 80% bendrame galutiniame energijos vartojime turėtų sudaryti atsinaujinantys ištekliai. Atsižvelgiant į terminus, kuriuos numato kitos ES valstybės, šis prisiimtas terminas galėtų būti laikotarpiu tarp 2030 ir 2050 metų .
 
 

ELEKTROS ENERGETIKOS SRITIS

 
Elektros energetikoje pagrindinės kryptys turėtų būti
 
Pirmame etape – vietinės elektros energijos vėjo jėgainių parkuose sausumoje, biokuro kogeneracinėse jėgainėse, biodujų jėgainėse ten, kur jos sprendžia aplinkosaugines metano išmetimo į atmosferą problemas ir smulkių saulės elektrinių, gaminančių elektros energiją savo poreikiams ant pastatų stogų pajėgumų ir gamybos augimas iki tol, kol ši gamyba pasieks trečdalį Lietuvos elektros energijos poreikio
 
Antrame etape – vėjo parkų Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje atsiradimas, tolimesnis saulės energetikos augimas, nusidėvėjusių biokuro katilų keitimas biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis, elektros tinklų modernizavimas, pereinant prie išmaniųjų tinklų technologijų, kol elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių metinė gamyba viršys Lietuvos elektros energijos metinį poreikį
 
Tiek pirmame, tiek antrame etapuose yra svarbu užtikrinti bendradarbiavimą su gretimomis valstybėmis, dalinantis elektros rezervavimo ir balansavimo paslaugų teikimu, išnaudojant elektros jungtis elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių mainams. Taip pat - mechanizmo, užtikrinančio bendradarbiavimo tarp gretimų valstybių bendrai vystant atsinaujinančią energetiką, veikimo užtikrinimas.
 
Lietuvoje turi būti sukurta elektros gamybos decentralizacijos skatinimo sistema, perkeliant elektros energijos gamybą arčiau vartotojų. Skatinamas energetinių kooperatyvų steigimasis, kai sudaromos sąlygos elektros energijos gamybos įrenginius valdyti gyventojų bendruomenėms. Skatinamas vartotojų-gamintojų kiekio augimas. Skatinama elektros energijos gamyba savo poreikiams pramonės ir kito verslo srityse.
 
Lietuvoje turi būti sukurta efektyvi elektros vartojimo efektyvumo didinimo skatinimo sistema, kuri užtikrintų elektros energijos poreikių stabilumą, augant gyventojų pragyvenimo lygiui ir augant ekonomikai
 
Strateginis Lietuvos projektas – Kruonio HAE plėtra, užtikrinant geresnį vėjo ir saulės elektrinių pagamintos elektros energijos balansavimą.
 
Kartu būtina išmanaus tinklo plėtra, decentralizuoto balansavimo galimybių plėtra, pritaikant Lietuvos elektros energetikos sistemą didesniam kintamos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekiui, leidžiant statyti didesnes vėjo ir saulės elektrines mažo tinklų pralaidumo taškuose.
 
Ne vėliau 2025 metų – Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais užbaigimas
 
Lietuvoje turi būti išlaikomi gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių pajėgumai, reikalingi elektros tiekimo patikimumui, galimam rezervavimui užtikrinti. Tam turi būti užtikrintas šių elektrinių išlaikymo kaštų padengimas, tačiau kartu siekiant kiek galima mažesnės elektros gamybos, naudojant gamtines dujas. Bet koks elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro subsidijavimas turi būti panaikintas artimiausiu metu.
 
 
 

CENTRALIZUOTO ŠILUMOS IR VĖSOS TIEKIMO SRITIS

 
Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų išlaikymas iki tol, kol jas galės šilumos pilnavertiškai pakeisti efektyvesnės vietinės gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos– Valstybės prioritetas.
 
Atsinaujinančių išteklių panaudojimo daliai  centralizuoto šilumos tiekimo įmonių balanse per artimiausius metus viršijus 70%, tolimesnės pagrindinės centralizuoto šilumos tiekimo vystymo kryptys turėtų būti:
 
- Šilumos vartojimo efektyvumo didinimas, skatinant pastatų renovacijos procesą
- Naudojamų atsinaujinančių išteklių diversifikacija, skatinant medienos skiedros pakeitimą šiaudų kuru, geotermine energija, iš biodujų pagaminta šiluma ir saulės šilumine energija
- Nusidevėjusių biokuro katilinių pakeitimas biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis
- Tolygus centralizuotų šilumos tinklų vamzdynų atnaujinimas ir modernizavimas
- Individualios šilumos apskaitos diegimas ir individualios šilumos apskaitos diegimas ir individualaus reguliavimo priemonių diegimas
- Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra, prijungiant individualius šilumos vartotojus zonose, kuriose yra išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo tinklas
- Kogeneracinių jėgainių gamybos lankstumo didinimas, įrengiant šilumos akumuliavimo įrenginius, siekiant, esant ribotam šilumos poreikiui, sukurti galimybę didinti elektros gamybą didžiausių elektros poreikių metu
-Centralizuoto vėsos tiekimo plėtra tose vietovėse, kuriose yra didelis vėsos vartotojų tankis
 
 

INDIVIDUALAUS ŠILDYMO SRITIS

 
Individualaus (ne centralizuoto) šildymo sistemose pagrindinės kryptys ir prioritetai yra:
 
- Šilumos gamybos įrenginių efektyvumo didinimas, skatinant neefektyvių katilų pakeitimą efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais
- Platesnio saulės, geoterminės energijos panaudojimo individualiam šildymui skatinimas
- Gamtinių dujų naudojimo šildymui pakeitimo atsinaujinančiais energijos ištekliais arba gamtinėmis dujomis kūrenamais kogeneraciniais įrenginiais miestuose, kuriuose gamtinių dujų vartojimas turi ilgesnę perspektyvą
 - Šilumos vartojimo efektyvumo didinimas
 
 
 

TRANSPORTO SRITIS

 
Transporto srityje pagrindinės kryptys turėtų būti:
 
- Elektromobilių, biometanu varomų automobilių ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra
- Antros kartos biodegalų vartojimo plėtra, kartu artimiausioje ateityje išsaugojant Lietuvoje sukurtą pirmos kartos biodegalų gamybos infrastruktūrą ir užtikrinant  pirmos kartos biodegalų vartojimą, jo vartojimą jį apribojant iki 7,5%nuo visos transporte naudojamos energijos
- Biometano panaudojimas viešame transporte
- Vandenilio, pagaminto iš elektros iš atsinaujinančių išteklių,  technologijų panaudojimo plėtra
- Gamtinių dujų, kaip tarpinės priemonės, panaudojimas transporte, pakeičiant naftos produktų vartojimą
- Transporto priemonių efektyvumo didinimas, kartu investuojant į transporto infrastruktūros gerinimą
- Viešojo transporto plėtra, dviračių transporto plėtra
 
 
 

GAMTINIŲ DUJŲ, BIOMETANO, SINTETINIO METANO TIEKIMAS

 
Gamtinių dujų vartojimas ateityje neišvengiamai toliau mažės, kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Gamtinių dujų mažėjimo tempai Lietuvoje, kurioje nėra ir ateityje nebus daug sunkiosios pramonės, o sąlygos atsinaujinančiai energetikai yra geresnės, nei kitose ES valstybėse, bus spartesni, nei vidutinis gamtinių dujų vartojimo mažėjimas Europos Sąjungoje.
 
-Gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo operatoriai, planuodami investicijas plėtrai ar esamos infrastruktūros atnaujinimui, privalo įvertinti ateityje mažėsiančius vartojamų dujų kiekius.
 
Siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo kaštų mažėjimą, mažėjant dujų vartojimui, būtina vykdyti infrastruktūros optimizavimo politiką, vengiant gamtinių dujų tiekimo teritorijose, kuriose yra retas dujų vartotojų tankis.
 
Suskystintų dujų terminalas, kaip dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonė, turi būti eksploatuojamas iki tol, kol importuojamų dujų kiekis Lietuvoje nenukris iki lygio, kai gamtinės dujos nebebus vertinamos, kaip strategiškai svarbus energetinis išteklius.
 
Lygiagrečiai turi būti vertinama galimo gamtinių dujų tinklo infrastruktūros panaudojimo ateityje galimybė, perduodant biometano ir sintetinio metano, generuojamo perteklinės elektros panaudojimo metano gamybai technologijose, srautus.
 
 
 

TECHNOLOGIJOS, MOKSLAS

 
Energetikos strategijoje turėtų būti įvardintos prioritetinės technologijų sritys, kurių kūrimas ir gamyba Lietuvoje turėtų būti skatinami. Taip pat – numatytos konkrečios priemonės, kurios turėtų šių technologijų gamybą ir kūrimą Lietuvoje paskatinti.  
 
Numatyti per artimiausius metus sukurti mechanizmą, pasinaudojant ES fondais bei gerąja jų praktika, inovatyvių pilotinių projektų įgyvendinimo skatinimui. Tai galėtų būti inovacijų ir plėtros fondas, finansuojamas skirtingų ministerijų lėšomis, skirtomis klimato kaitą mažinančioms iniciatyvoms.
 
Tai turėtų būti technologijos, kurių plėtra Lietuvoje ir gretimose valstybėse yra perspektyvi, taip pat – technologijos, kurių vystymui, tobulinimui, gamybai Lietuvoje yra sukaupta žmogiškų resursų.
 
Tarp tokių technologijų galėtų būti:
 
- Vėjo energetikos jūroje technologijos
- Saulės panaudojimo energijai gaminti technologijos
- Biodujų technologijos
-Elektros konversijos į vandenilį ir vandenilio metanizavimo technologijos
- Išmaniųjų elektros tinklų elementų ir sistemų technologijos
- Elektros akumuliavimo ir balansavimo technologijos
- Biokuro panaudojimo energijai gaminti technologijos
- Energijos apskaitos, reguliavimo įrenginių technologijos
 
 
 

VALDYMAS

 
Pagrindinė energetikos ūkio valdymo kryptis – valdymo decentralizacija.
 
Augant decentralizuotos energetikai, Lietuvoje turi augti fizinių ir juridinių asmenų , savo nuosavybėje turinčių energijos generavimo įrenginius, kiekis.
 
Valstybė turi sudaryti palankias sąlygas burtis energetiniams kooperatyvams, bendrąja nuosavybe valdantiems mažo ir vidutinio dydžio energijos generavimo įrenginius. Ypač didelis prioritetas turėtų būti skirtas tokių kooperatyvų atsiradimo skatinimui kaimiškose vietovėse, buriant kaimo ir nedidelių miestelių gyventojus.
 
Valstybė taip pat turi skatinti Lietuvos piliečių lėšų, pensijinių fondų investavimą į energetikos sektorių.
 
 Valstybinio kapitalo nuosavybėje ateityje išliks tik įrenginiai, užtikrinantys strateginį energijos tiekimo saugumą, taip pat energijos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūra, kuriai būdinga monopolinė padėtis
 
 

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO BŪDAI

 
Rengiant energetikos strategiją, taip pat – priimant strateginius energetikos vystymo sprendimus, visi pagrindiniai sprendimai turi būti vertinami, atliekant jų makroekonominę analizę. Tai yra ieškant optimalių sprendimų, sukuriančių didžiausią makroekonominę naudą Lietuvai, atsižvelgiant į:
 
- Energijos gamybos tiesioginius kaštus ateityje, vertinant prognozuojamus technologinius ir rinkos pokyčius
- Pokyčių įtaką importo-eksporto santykio pokyčiui bei pridėtinės vertės ir naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje
- Vietinės gamybos įtaką importuojamų išteklių kainų pokyčiui
- Išorinių klimato kaitos ir kitų išorinių kaštų pokyčius, klimato kaitos mažinimo politiką
 

 

<< Grižti