Straipsniai

Elektros energija. Gaminti ar pirkti?


 

Iš esmės vyrauja dvi pozicijos. Viena pozicija yra - nedaryti nieko, bet naudotis susidariusia situacija gretimose elektros energijos rinkose ir pirkti pigią elektrą  iš užsienio.

 Antra pozicija - plėtoti savo elektros energijos gamybą. Kaip benebūtų paradoksalu, bet čia sutaria tiek branduolinės energetikos šalininkai, tiek atsinaujinančios energetikos šalininkai. Ši pozicija remiasi prielaida, kad ateityje importuojamos elektros energijos kainos rinkoje neišvengiamai augs. 

Iš ties - klausimas nėra labai paprastas atsakyti  ir abi pusės turi rimtus argumentus savo pozicijai paremti.

Importuojamos elektros energijos šalininkai teigia, kad sujungus Lietuvos elektros energetikos sistemą su Skandinavijos rinka, elektros energijos kaina Skandinavijoje ir Lietuvoje susilygins. Su šia prielaida sunku ginčytis. Vidutinė elektros energijos momentinės prekybos rinkos  kaina Švedijoje 2010 metais buvo 19.6 ct/kWh, 2011 metais - 16.2 ct/kWh, 2012 metais - 11.2 ct/kWh (http://www.nordpoolspot.com) .  Pastebimas pakankamai ženklus elektros energijos kainų mažėjimas. Esminis klausimas - kiek tvari ši mažėjimo tendencija? Importuojamos elektros energijos šalininkai pateikia savo argumentus - elektros energijos poreikis Skandinavijoje pastaraisiais metais nuolat mažėja. Jei pavyzdžiui 2010 metais visos Skandinavijos šalys (Švedija, Suomija, Danija ir Norvegija)  kartu suvartojo apie 385 TWh elektros energijos, tai tuo tarpu 2012 metais prognozuojamas elektros energijos vartojimas siekia tik apie 363 TWh. Tai yra - maždaug tiek, koks buvo bendras Skandinavijos šalių elektros suvartojimas 2000-2002 metais. Pagrindinės šio mažėjimo priežastys - augantis elektros energijos vartojimo efektyvumas ir daug energijos vartojančios pramonės gamybos mažėjimas (http://www.indexmundi.com/) . Lygiagrečiai nuolat auga elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.  Štai 2010 metais ES pateiktuose Atsinaujinančios energetikos plėtros planuose (http://www.ecn.nl/units/ps/themes/renewable-energy/projects/nreap/data/) bendrai Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje planuojama "žalios" elektros gamybą padidinti nuo 119 TWh 2010 metais iki 151 TWh 2020 metais. Ir šie planai faktiškai yra viršijami.  Augant "žalios" elektros gamybai, o mažėjant bendram elektros energijos poreikiui - tradiciniai elektros gamintojai rinkoje vis "kiečiau"  rungiasi dėl vis mažėjančios likusios elektros energijos paklausos, ko pasėkoje mažėja elektros energijos kaina rinkoje.  Ir ši tendencija yra pakankamai tvari ir pastebima ne tik Skandinavijoje, bet ir pavyzdžiui - Vokietijoje, kur, iting greitai augant "žalios" elektros gamybai, vidutinė metinė elektros energijos kaina Vokietijos rinkoje 2012 metais pirmą kartą nukrito žemiau, nei gretimoje Prancūzijoje.  Kova dėl elektros rinkų Skandinavijoje dar paaštrės, galų gale pastačius  vis nebaigiamą statyti branduolinį reaktorių Suomijoje. Elektros energijos importo į Lietuvą šalininkai taip pat pateikia argumentus, kad ir šioje Baltijos jūros pusėje, jeigu Lietuva vis tik nesugebės (arba nenorės) sustabdyti branduolinių elektrinių statybos Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, tokie stambūs nauji elektros gamintojai dar labiau padidins elektros gamybos pajėgumų perviršį, o tai vėl gi sąlygos elektros energijos kainų mažėjimą rinkoje, nepaisant elektros energijos gamybos kaštų naujose elektrinėse.

Tuo tarpu elektros energijos gamybos Lietuvoje šalininkai pateikia savo argumentus. kurie irgi yra pakankamai svarūs. 2016 metais įsigaliosiantys griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai kurą deginančioms didelėms elektrinėms gali įtakoti dalies šių elektrinių Europos Sąjungoje eksploatacijos nutraukimą. Dalis elektrinių Rusijoje taip pat yra labai arti visiško nusidėvėjimo ir  anksčiau ar vėliau jas taip pat reikės stabdyti. Vokietijos branduolinių  elektrinių numatomas palaipsnis sustabdymas iki 2022 metų gali sąlygoti  importo iš Skandinavijos ir kitų rinkų augimą. Iš rinkos veikėjų pasitraukiant seniems atsipirkusiems elektros gamintojams, sumažėja elektros energijos pasiūla, o tai neišvengiamai prisideda prie elektros energijos kainų augimo. Pridėkim dar tikėtiną iškastinių išteklių  kainų augimą ilgalaikėje perspektyvoje, kurį prognozuoja dalis energetikos ekspertų su Tarptautine Energetikos Agentūra priešakyje ir neišvengiamą CO2 kaštų augimą, kas padidins elektros energijos gamybos kaštus iškastinius išteklius vartojančiose elektrinėse, o tuo pačiu netiesiogiai - elektros energijos kainą rinkoje.  Tikėtinas elektros energijos poreikių augimas Rusijoje taip pat augintų elektros energijos kainą ne tik pačioje Rusijoje, bet ir gretimose rinkose. 

Jeigu ateityje elektros energijos kaina rinkoje bus tokia žema, kokia yra dabar, bus sunku pateisinti elektros energijos gamybą Lietuvoje, net kalbant apie "žalios" elektros gamybos plėtrą. Paprasčiausiai  gali pasirodyti, kad Lietuvoje papildomai sukuriamos darbo vietos ir augantis energetinis saugumas, vystant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, duoda mažesnę naudą nacionalinei ekonomikai, nei subsidijų šioms elektrinėms poreikis.  Tuo tarpu - jei tikėtumėme, kad elektros energijos kaina neišvengiamai augs - naudos ir kaštų svarstyklės jau svirtų link racionalaus sprendimo plėtoti elektros energijos gamybą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimas savo 2012 metų gruodžio 18 dieną priimtoje rezoliucijoje DĖL KONSULTACINIO (PATARIAMOJO) REFERENDUMO DĖL NAUJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE REZULTATŲ ĮGYVENDINIMO pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įvertinant konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultatus,   siekiant šalies energetinio saugumo ir elektros energijos tiekimo patikimumo bei efektyvaus energijos poreikio užtikrinimo ateityje ir Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų integracijos į kuriamą vientisą ES elektros energijos rinką, atsižvelgiant ir į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, parengti ir pateikti Seimui ekonomiškai optimalią bei vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją.

Akivaizdu, kad, rengiant šią strategiją, mes bet kuriuo atveju visų pirma turėsim atsakyti sau į klausimą - koks scenarijus - aukštų ar žemų elektros energijos rinkos kainų regione yra labiau tikėtinas artimiausiems dešimtmečiams.  Turime ne taip jau daug laiko rasti atsakymą į šį klausimą. Ir atsakymas į šį klausimą yra tikras iššūkis naujai Lietuvos Vyriausybei. 

<< Grižti