Straipsniai

Lietuvos energetikos politikos rezultatas- 2 milijardai m3 papildomai nupirktų GAZPROM dujų


Pabandykime šiek tiek atsiriboti nuo visų savo išankstinių nuostatų, pažiūrėkime ne į šūkius ir lozungus ar demonstruojamą pozą, bet į realiai mūsų dabartinės Vyriausybės vykdytus ir vykdomus veiksmus.

Gazprom interesas Lietuvoje yra pakankamai paprastas - parduoti kiek galima daugiau gamtinių dujų už kiek galima didesnę kainą. Ir daryti tai kiek galima ilgiau.

Pažiūrėkime kaip jiems sekėsi:  Nuo 2008 metų Gazprom importuojamų į Lietuvą gamtinių dujų kainos visą laiką buvo aukštesnės, nei gretimoms šalims parduodamų gamtinių dujų kainos. Tačiau susilaikykime nuo Vyriausybės kritikos dėl gamtinių dujų kainos. Gal tai iš ties ES kovos su Gazprom lyderystės kaina. Tikrai prastas kelias būtų bandyti nuolaidžiauti Gazprom‘ui, siekiant trumpalaikių kainos sumažinimo tikslų. Nors civilizuotai, gerbiant oponentą, bet tuo pačiu -  nenuolaidžiaujant, bendrauti aišku būtų pageidautina.

Tačiau yra kur kas įdomesnis klausimas – Gazprom‘o tiekiamų į Lietuvą gamtinių dujų kiekiai ir šių kiekių  kitimo tendencijos.  Nepaisant nuolatinio dujų kainų augimo, Gazprom pardavimai Lietuvoje visai nemažėjo, nors pagal visus ekonomikos dėsnius, augant kainai turėtų mažėti paklausa. Kaip Gazpromui tai pavyko?

Norint sumažinti gamtinių dujų importą ir GAZPROM pajamas, reikia gamtines dujas pakeisti kažkuo kitu - geriausia - vietiniais  atsinaujinančiais energijos ištekliais. Be to - investuoti į energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą.

Kaip gi per pastaruosius keturis metus elgėsi Lietuvos Vyriausybė? Panagrinėkime veiklą skirtingose srityse, įtakojančiose ar galinčiose įtakoti Gazprom interesus Lietuvoje.

Elektrėnų marių šildymui - apie 800 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų

Ši Vyriausybė buvo nuolat labai palankiai nusiteikusi AB "Lietuvos energija" valdomos Lietuvos elektrinės Elektrėnuose atžvilgiu.

Šioje elektrinėje pagaminti vieną kilovatvalandę elektros energijos suvartojama tik apie trečdalį visos elektrinėje deginamų gamtinių dujų energetinės vertės, likę du trečdaliai tenka Elektrėnų marių šildymui. Elektrinės pagrindinė funkcija yra užtikrinti "karštą" rezervą elektros energetikos sistemai. tai yra - ji turėtų dirbti minimaliu "budinčiu" apkrovimu nuolat būnant parengtyje, iškilus poreikiui, padidinti gamybos galią. Specialistų vertinimu - tokiu režimu dirbdama elektrinė per metus pagamintų 0.5-0.7 TWh elektros. Kadangi pagamintos elektros energijos savikaina šioje elektrinėje yra žymiai aukštesnė, nei importuojamos elektros kaina, ši elektra yra superkama pagal tą pačią viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą. Elektrinei suteikiama elektros supirkimo kvota - superkamos elektros energijos kiekis.

Iki 2009 metų ši kvota buvo tik šiek tiek didesnė, nei minimali gamyba, reikalinga rezervui užtikrinti, - svyravo 0.7-0.8 TWh ribose. Tačiau nuo 2010 metų ši kvota smarkiai išaugo – 2010-2012 metams ji svyravo 1,53-2,4 TWh  ribose. Tos kvotos padidėjimo niekaip negalima paaiškinti Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, nes Lietuvos elektrinės funkcijos rezervuojant atominės elektrinės darbą ar importą - iš esmės nepasikeitė.

Augant elektros energijos gamybai elektrinėje - dvigubu tempu auga Elektrėnų marių šildymas ir trigubu tempu - gamtinių dujų pirkimas ir GAZPROM pelnas.

Labai nesunku paskaičiuoti, kad jei Elektrėnų elektrinė 2009-2012 metais būtų gaminusi tik minimalų rezervui užtikrinti reikalingą elektros kiekį, GAZPROM pardavimai  per minėtą laikotarpį būtų maždaug 800 milijonų kubinių metrų dujų mažesni.

Sustabdyta konversija į biokurą centrinio šilumos tiekimo ūkyje pasekmė - dar 600 milijonų kubinių metrų dujų

Vyriausybės požiūrį į atinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtą labai gerai atspindi ES Struktūrinių fondų lėšų paskirstymo prioritetų sudėliojimas. Iš viso iš 2007-2013 laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšų iki 2012 metų birželio pabaigos buvo paskirstyta 19.9 milijardai litų. Tame skaičiuje pavyzdžiui viešajam administravimui tobulinti, tai yra iš esmės valdininkams mokyti, buvo paskirstyta 662 milijonai litų, turizmo industrijai plėtoti 1120 milijonai litų, o pavyzdžiui tokiai sričiai, kaip vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimui ir plėtrai (didžiausia dalis - vandentiekio ir kanalizacijos tinklų vedžiojimui po retai apgyvendintus kaimus ir priemiesčius)- net 2.1 milijardo litų

Tuo tarpu atsinaujinančių išteklių panaudojimo energijos gamybai skatinimui centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus įmonėms iš ES struktūrinių fondų buvo skirti 88 mln. Lt. Dar 75 milijonus žadama paskirstyti nuo 2009 metų rugsėjo, bet iki šiol niekaip „nesugebama“ to padaryti. Įmonės kantriai laukia, neinvestuoja į biokuro panaudojimą iš savo lėšų ir toliau degina gamtines dujas.

Nenuostabu, kad biokuru kūrenamų katilinių ir elektrinių šilumos gamybos galia nuo 2008 metų pabaigos iki 2011 metų pabaigos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje padidėjo tik apie 50 MW. Tai yra maždaug po 17 MW per metus. Norint iki 2020 metų pasiekti Lietuvos Europos Komisijai pateiktuose planuose numatomą biokuro suvartojimo augimą šiame sektoriuje - kas metai šis augimas turėtų siekti ne mažiau 100 MW, tai reiškia, kad  faktinė biokuro naudojimo plėtra centralizuotame šilumos tiekimo ūkyje  yra maždaug 6 kartus lėtesnė, nei planuota.

Paskaičiuojam - kiek dėl šio vangaus perėjimo prie biokuro naudojimo centralizuotame šilumos tiekimo ūkyje  per pastaruosius keturis metus sudeginta gamtinių dujų šilumai galinti – gaunam dar  apie 600 milijonų kubinių metrų. Šias dujas galima buvo pakeisti biokuru. Bet to nebuvo padaryta.

Gyvenamųjų namų renovacijos programos sužlugdymas - dar 400 milijonų kubinių metrų dujų.

Vyriausybės programoje yra įrašytas tikslas kas met renovuoti apie 2000 daugiabučių pastatų. Tai yra per keturis metus – 8000 pastatų. Įvertinus vidutiniško pastato dydį,  vidutiniškus šilumos, atlikus renovaciją, sutaupymus ir įvertinus kokia dalis šilumos gaminama, deginant dujas, gauname dar 400 milijonų kubinių metrų dujų vartojimo sumažėjimą, šią programą sėkmingai įgyvendinus .

Tiek gamtinių dujų suvartojimas būtų sumažėjęs. Bet nesumažėjo, nes daugiabučių pastatų renovacijos programa nuo 2009 metų iki šiandien taip ir nepajudėjo iš vietos.

Kiti nepadaryti darbai – dar šimtai milijonų kubinių metrų dujų.

Europos Sąjungos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų yra numatyti tam tikri įpareigojimai šalims narėms. Konkrečiai – įpareigojimai sudaryti sąlygas energetinių paslaugų rinkos plėtrai ir skatinimui bei kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių pateikimui galutiniams vartotojams ir užtikrinti, kad arba būtų sukurti savanoriški susitarimai ir (arba) kitos į rinką orientuotos schemos, įpareigojant energijos tiekėjus arba vartotojus sumažinti energijos vartojimą, diegiant energiją taupančias priemones. Taip pat nustatyti tam tikri skaitiniai įpareigojimai - energijos taupymo rodikliai, kurie įpareigoja šalis nares nuo 2008 iki 2016 metų sumažinti energijos vartojimą ne mažiau kaip 9 procentais, lyginant su scenarijumi, kai nesiimama jokios valstybinės energijos taupymo politikos. Pavyzdžiui Lietuvai nustatytas siektinas energijos taupymo per šį laikotarpį rodiklis yra 404 tūkstančiai tonų naftos ekvivalento.

Kaip gi Lietuvai sekasi vykdyti šios direktyvos reikalavimus? Vienintelis padarytas darbelis - sudaryti 9 daugiau formalūs, orientuoti į energijos gamybos ir perdavimo sektorius, nei į galutinės energijos taupymą savanoriški susitarimai su 8 šilumos tiekimo įmonėmis ir AB LITGRID. Išsikelti tikslai neambicingi. Bendras sutaupytos energijos įsipareigojimas – 30 tūkstančių tonų naftos ekvivalento, tame skaičiuje tik  600 tonų naftos ekvivalento galutinio vartojimo sumažinime). Nuo šių savanoriškų susitarimų sudarymo datos niekas nesidomėjo kaip šie savanoriški susitarimai vykdomi.

Kadangi nėra vykdoma jokio energijos efektyvumo augimo (ar neaugimo) monitoringo, dėl Energetikos ministerijos visiškos neveiklos šioje srityje nesumažėjusio gamtinių dujų importo tiksliai įvertinti neįmanoma. Bet šis kiekis tikrai turėtų būti skaičiuojamas šimtais milijonų litų.

Šį konservatorių Vyriausybės padarytų ir nepadarytų darbų sąrašą, įtakojantį nemažėjantį gamtinių dujų importo nemažėjimą,  galima būtų tęsti ir tęsti.

Valstybė pati per valstybinio kapitalo įmones neįdėjo nei lito į atsinaujinančios energetikos plėtrą, plėtojant "žalią" energiją generuojančias elektrines ar katilines.

Nebuvo sukurta jokių paramos schemų, skatinančių atsisakyti gamtinių dujų vartojimo individualiuose namuose ir pereiti prie biokuro, panaudoti saulės energiją, šilumos siurblius ar diegti kitas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas.

Energetikos ministerija su Vyriausybe taip suredagavo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kad didesnių, nei 30 kW galios „žalios“ elektros gamybos elektrinių plėtra visiškai sustojo. Visos per pastaruosius metus pastatytos didesnės vėjo, saulės ar biomasės elektrinės plėtros leidimus gavo dar iki įstatymo įsigaliojimo datos. Nenuostabu, kad nuo 2009 metų "žalią" elektros energiją generuojančių elektrinių plėtra yra žymiai lėtesnė, nei numatyta 2010 metais Europos Komisijai pateiktame nacionaliniame atsinaujinančios energetikos plėtros plane.

 Efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtra visiškai sustabdyta, o ir jau pastatytos yra varomos į bankrotą, kas met mažinant joms teikiamą paramą. Vietoje to - sėkmingai pabaigtas Lietuvos elektrinės IX blokas, kuris, nors ir efektyvesnis, nei seni Lietuvos elektrinės Elektrėnuose blokai, dirbdamas tik padidina gamtinių dujų suvartojimą, lyginant su gamtinių dujų vartojimu tą patį elektros kiekį gaminant kogeneracinėse elektrinėse.  

Ir pabaigai - šiek tiek apie mokestinę politiką, skatinančią gamtinių dujų vartojimą.

Jau ketvirti  metai Lietuvoje vyksta diskusijos - ką čia dar galima būtų Lietuvoje apmokestinti, tam kad subalansuotume nacionalinį biudžetą. Kalbame apie jachtų, lėktuvų, brangakmenių, prabangių automobilių, katerių ir pastatų apmokestinimą. Viską, išskyrus gamtinių dujų apmokestinimą akcizu, ką jau padarė beveik visos ES šalys, tame skaičiuje ir mūsų Baltijos kaimynės.

Šis mokestis būtų itin efektyvus.  Gamtinių dujų nelegalus importas yra neįmanomas, tokio mokesčio administravimas yra itin paprastas. Mokestis skatintų mažiau vartoti importuojamas gamtines dujas ir keisti jas atsinaujinančių energijos išteklių vartojimu, didinti energijos vartojimo ir gamybos efektyvumą.

Kartu būtų galima papildžius biudžetą pajamomis, padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio minimumą ir skatinti vietinį vartojimą, o ne išlaidas importuojamiems produktams. Pabrangusių gamtinių dujų įtaka vartotojų išlaidoms būtų kompensuojama mažesniu atlyginimų apmokestinimu, tai yra - didesnėmis į rankas gaunamomis algomis.

Tačiau dėl keistų priežasčių apie šį GAZPROM itin nepalankų mokestį nėra net kalbama.

Taigi, ponai,  kas čia vyksta? Atsakymą sugalvokite patys. Geriausiai – iki spalio 14-os dienos.

<< Grižti