Straipsniai

Kuo susiję Prezidentūros pyktis, Zuokas, Gazpromas, Elektrėnai ir Visagino atominė elektrinė?


Yra Lietuvoje viena vieta, kur nuolatos trejus metus iš eilės visiškai be jokio reikalo švaistomi pinigai. Ne šiaip sau švaistomi – jie atiduodami didžiausiam Lietuvos energetikos ministro priešininkui – rusiškam GAZPROM koncernui. Ta vieta – Elektrėnai. Tiksliau – greta Elektrėnų miestelio stovinti Lietuvos elektrinė.

Ši elektrinė - viena neefektyviausių Lietuvoje veikiančių elektrinių. Sovietmečiu pastatytuose elektrinės blokuose tik maždaug trečdalis čia sudeginamų dujų energijos paverčiama į elektros energiją. Iš esmės visa kita likusi energija yra panaudojama Elektrėnų marių, kurių vandens pagalba aušinamas elektrinės kondensatorius, šildymui. Šiuo metu bandomas naujas – IX, ką tik pastatytas elektrinės blokas, kuris yra efektyvesnis – čia į elektrą paverčiama kiek daugiau, nei pusė dujų energijos. Likusi energija vėl – marioms šildyti.

Prie Lietuvos didžiųjų miestų stovinčios kogeneracinės elektrinės – kur kas efektyvesnės. Jose į elektrą nepaverčiama gamtinių dujų ar kito kuro energija panaudojama naudingai – gaminama šiluma, kuri tiekiama miestų šildymui. Nenaudingai per kaminus „išlekia“ ne du trečdaliai ar pusė energijos, bet tik keli ar keliolika procentų.

Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kai nei kogeneracinės elektrinės, nei tuo labiau Lietuvos elektrinė Elektrėnuose dėl brangaus kuro ir didelių investicijų į elektrines nesugeba konkuruoti su šiuo metu pigia importuojama į Lietuvą elektros energija. Mūsų elektrinių gaminama elektra yra brangesnė.

Paprastam žmogui kiltų natūralus klausimas – tai kam iš vis šiose elektrinėse deginamos gamtinės dujos ir gaminama elektra? Žiūrint labai trumparegiškai, išties taip ir reikėtų daryti – elektrines užrakinti ir naudoti tik pigesnę elektros energiją, perkamą iš užsienio.

Bet yra dvi priežastys to nedaryti. Pirma priežastis, tai galimas staigus elektros energijos tiekimo iš užsienio nutrūkimas. Panašus, koks buvo šių metų rugpjūčio mėnesį. Uždarytos elektrinės staiga neužkursi, todėl nutrūkus elektros energijos importui, susidarytų situacija, kuri pasaulyje vadinama „black-out“: vartotojams nebebūtų tiekiama elektra. Nustotų veikti visi elektros prietaisai tiek pas buitinius vartotojus, tiek pramonės įmonėse. Netgi trumpas elektros tiekimo nutraukimas Lietuvos ekonomikai kainuotų milijardus. Antra priežastis – atsisakius savo elektrinių ir vėliau galimai pabrangus importuojamai elektrai, mes neturėtume jokių alternatyvų – tik pirkti brangesnę elektros energiją, nei galėtume pasigaminti savo elektrinėse

Todėl elektrinių gaminama elektra yra subsidijuojama - superkama už didesnę nei rinkos kainą. Antai 2012 metais elektros energija iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose superkama po 37.3 ct/kWh, dar primokant šiai elektrinei 65 milijonus litų energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Ši suma, taip pat skirtumas tarp elektros rinkos kainos ir elektrinėms mokamos kainos mokami iš vadinamojo Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo. O VIAP fondą „suneša“ elektros vartotojai, už kiekvieną suvartotą elektros energiją sumokėdami papildomai po maždaug 7 ct/kWh.

Elektra, gaminama didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kogeneracinėse elektrinėse yra pigesnė - jos kaina siekia 27,4-31,4 ct/kWh.

Už nustatytą kainą iš elektrinių superkama ne visa elektros energija, bet tik toks elektros energijos kiekis, kokį nustatydavo LR Energetikos ministras, nuo šių metų šiuos kiekius tvirtina LR Vyriausybė.

Ir štai prieiname prie klausimo apie lėšų švaistymą „Gazprom“ naudai.

Racionaliai mastant, neefektyviausia Lietuvoje Elektrėnų elektrinė turėtų gaminti tik tokį elektros kiekį, kurį galėtų pagaminti dirbdama minimaliausiu galimu apkrovimu, kartu užtikrinant galimybę, esant poreikiui, greitai padidinti elektros gamybą. Toks darbo režimas energetikų vadinamas „karštu rezervu“. Lietuvos energetikos specialistų skaičiavimais – toks elektros kiekis siektų apie 0,5-0,7 TWh. Būtent tokia elektros gamyba Elekrėnuose būtų racionali ir protinga. Tai kiekis, kurį pagamintų mažas Lietuvos elektrinės blokas, dirbdamas minimaliu technologiškai galimu apkrovimu visus metus, taip pat galimai dirbant didesniu apkrovimu tam tikrą laikotarpį vasaros metu, kai pagal Lietuvos ir Rusijos energetikų susitarimą tiekiama papildoma elektros energija į Kaliningrado sritį, ten profilaktiškai sustabdžius Kaliningrado šiluminę elektrinę ir dar kartkartėmis paleidžiant didesnius elektrinės blokus. Maždaug tiek Lietuvos elektrinė per metus ir gamindavo elektros iki 2009 metų.

Tačiau Energetikos ministras dėl kažkokių vien jam pačiam ar jo kolegoms žinomų priežasčių Lietuvos elektrinei Elektrėnuose suteikia itin dideles elektros energijos gamybos kvotas. Antai 2010 metams Lietuvos elektrinei buvo nustatyta 2.5 TWh kvota, vėliau prabudo sveikesnis protas, tačiau nepakankamai - kvotos vis tiek 2-3 kartus viršijo racionalią gamybą - 2011 metams nustatyta kvota sudarė 1.74 TWh , 2012 metams - 1.53 TWh

Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekviena papildoma 0,1 TWh, pagaminta ir pateikta į tinklus iš senųjų Lietuvos elektrinės blokų, reiškia papildomą, maždaug 30 milijonų kubinių metrų dujų pirkimą iš Gazpromo. Elektros energiją ateityje gaminant naujame bloke - kiekviena papildoma 0,1 TWh reikš papildomą maždaug 21,7 milijonų kubinių metrų pirkimą iš Gazpromo. Pinigai, mokami Gazpromui, surenkami iš Lietuvos elektros vartotojų.

Taigi – Elektrėnuose susiformavo itin didelis potencialas sumažinti mokėjimus Gazpromui ir sumažinti Lietuvos energijos vartotojų išlaidas.

Galimi du būdai, kaip tai padaryti.

Vienas būdas – tai tiesiog sumažinti brangios elektros gamybą Elektrėnuose iki protingo dydžio, kartu sumažinant elektros energijos kainą Lietuvos vartotojams.

Kitas būdas – dalį Elektrėnams skirtos elektros gamybos kvotos perkelti efektyvesnėms kogeneracinėms elektrinėms prie didžiųjų Lietuvos miestų. Kadangi šios elektrinės elektrą gamina kur kas efektyviau, tai tam pačiam pagamintos elektros kiekiui jos sudegina kur kas mažesnį gamtinių dujų kiekį. Jei už papildomai pagamintą elektrą šių elektrinių operatoriams būtų mokama tokia pati kaina, kokia mokama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, atsirastų pakankamai didelis rezervas sumažinti šilumos, tiekiamos centrinių šilumos tinklų vartotojams, kainą. Elektros energijos kaina vartotojams tokiu atveju nei padidėtų, nei pamažėtų, nes būtų pagamintas lygiai toks pats elektros energijos kiekis už tokią pačią kainą. Tokį pasiūlymą LR Energetikos ministerijai tiek praėjusiais metais, tiek šiemet teikė Vilniaus savivaldybė ir kogeneracines elektrines eksploatuojantys operatoriai.

Kokį taupymo variantą pasirinko LR Energetikos ministerija ir LR Vyriausybė? Ogi jokio.

2012 metų rugpjūčio 28-ą dieną LR Energetikos ministerija LR Vyriausybei pateikė pasiūlymą 2013 metams Lietuvos elektrinei Elektrėnuose nustatyti tokią pačią kvotą, kokia buvo nustatyta ir 2012 metams- 1,53 TWh. Šį pasiūlymą LR Vyriausybė priėmė.

Todėl Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į LR Vyriausybę bei LR Prezidentę, prašydama minėtą sprendimą dar kartą apsvarstyti, tačiau partijos, formuojančios Vilniaus miesto Tarybos daugumą, sulaukė griežtos Prezidentės reakcijos - rinkėjai paraginti artėjančiuose Seimo rinkimuose nebalsuoti už Zuoko „Sąjungą-TAIP“, Darbo partiją ir socialdemokratus.

Prezidentės argumentai grindžiami manymu, kad tokiu būdu šilumos kaina vartotojams būtų sumažinta visų Lietuvos elektros vartotojų mokamos kainos sąskaita. Tačiau juk niekas ir nesiūlo didinti elektros energijos kainos Lietuvos vartotojams, siūlo tik mažinti „Gazpromo“ dujų vartojimą ir kartu marių šildymą Elektrėnuose. Įgyvendinus Vilniaus savivaldybės pasiūlymą, Lietuvoje už tokią pačią kainą būtų pagaminamas toks pats elektros kiekis, kaip, kad nustatė pati LR Vyriausybė.

LR Ministras pirmininkas pareiškė, jog Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas galėjo būti svarstomas prieš metus, tačiau ne šiuo metu, kuomet Lietuvos elektrinėje pastatytas naujas efektyvesnis IX blokas, dėl ko situacija visiškai pasikeitė. Ar iš tiesų taip yra?

Kiekviena 0.1 TWh, į tinklus patiekta iš kitais metais eksploatuoti pradedamo IX Lietuvos elektrinės Elektrėnuose bloko, reiškia papildomą 21,7 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų pirkimą iš Gazpromo.

Palyginimui paminėtina, jog kiekviena Vilniaus arba Kauno elektrinėse papildomai pagaminta elektros 0,1 TWh reiškia papildomą 16,3 - 16,5 milijonų kubinių metrų, Panevėžio elektrinėse – 14,5 milijonų kubinių metrų suvartojimą. Taigi elektros gamyba kogeneracinėse elektrinėse yra racionalesnė nei Lietuvos elektrinės IX bloke.

Taip pat, kad ir kaip tai paradoksalu būtų, elektros gamyba naujame IX bloke Elektrėnuose 2013 metais būtų iš viso nereikalinga ir neprotinga. Aišku, politikams, besidžiaugiantiems savo pasiekimais statant naują bloką, tai labai sunku pripažinti.

Štai paaiškinimas. Elektrėnų elektrinė nuo seno aprūpindavo šiluma greta esančius nedidelius Elektrėnų ir Vievio miestelius bei tiekdavo šilumą į greta esančius Kietaviškių šiltnamius. Šiam tikslui senuose blokuose buvo įrengtas šilumos „nuėmimas“. O štai naujame IX bloke, kitaip nei senuose blokuose, tokią „smulkmeną“, kaip šilumos „nuėmimą“, įrengti buvo „užmiršta“.

Taigi – dėl šių kelių nedidelių miestelių šildymo yra būtina ir toliau greta naujo bloko laikyti apkrautą bent vieną iš senų blokų. Tas šilumos kiekis, tiekiamas anksčiau paminėtų šilumos vartotojų šildymui yra labai nedidelis, lyginant su gamtinių dujų suvartojimu ir elektros energijos gamyba net ir mažuose blokuose, dirbančiuose minimaliu apkrovimu. Bet gyventojų bet kuriuo atveju negalime palikti be šilumos, kad ir kiek tokio bloko nuolatinė eksploatacija kainuotų visiems Lietuvos elektros vartotojams.

Apsižiūrėjusi – AB „Lietuvos energija“, eksploatuojanti Elektrėnų elektrinę dabar inicijavo naujos katilinės, kuri galėtų šiluma aprūpinti šilumos vartotojus, neveikiant nei vienam iš senų elektrinės blokų, statybą. Bet Lietuvos energija tikrai nespės naujos katilinės pastatyti 2013 metais. Dviejų blokų veikimas vienu metu yra apskritai nereikalingas elektrinės palaikymui „karštame rezerve“ (t.y. paruoštą staigiam, nenumatytam gamybos pajėgumų padidinimui), tam visiškai užtenka ir vieno bloko veikimo. O papildomos pagamintos elektros energijos kWh naujame bloke savikaina, įvertinus dabartinę gamtinių dujų ir taršos leidimų kainą, siekia beveik 30 centų, taigi, kol importuojamos elektros energijos kaina yra žemesnė, bloko eksploatacija nenaudinga ir komercine prasme. Taigi – racionali išeitis yra viena – naujo IX bloko 2013 metais nereikėtų eksploatuoti išvis.

Todėl darytina išvada, jog LR Vyriausybė, nustačiusi Lietuvos elektrinei 1,53 TWh elektros gamybos kvotą vietoje racionalios 0,5-0,7 TWh kvotos, Gazpromui užtikrina papildomą 180-220 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų realizaciją 2013 metais. Įvertinus 2013 metams prognozuojamą gamtinių dujų importo kainą – 1 400 Lt už tūkstantį kubinių metrų, tai sudaro papildomus Gazpromui sumokėtus 252-312 milijonus litų. Tačiau tą patį elektros kiekį pagaminus kogeneracinėse elektrinėse – Gazpromui liktų tik 180-225 milijonai litų pajamų. Mažiau būtų išleista ir taršos leidimams pirkti . Elektros energiją importuojant už 16 ct/kWh, elektros energijos importuotojams papildomai būtų sumokėta 133-165 milijonai litų, Gazpromas tuo tarpu liktų be papildomų pajamų.

Premjeras, teigdamas, kad situacija po IX bloko pastatymo pasikeitė, yra teisus tik tuo aspektu, jog anksčiau „švaistoma“ buvo gerokai didesniais mastais. Pavyzdžiui, 2010 metais, kai Lietuvos elektrinė net labai stengdamasi nesugebėjo pagaminti visos LR Energetikos ministerijos jai suteiktos kvotos, tai yra pagamino 1,9 TWh elektros energijos, vietoj to, kad būtų pagaminusi racionalų 0,5-0,7 TWh elektros kiekį, Gazpromui užtikrino papildomą 370-430 milijonų kubinių metrų realizaciją.

Taigi kodėl LR Prezidentė ir LR Ministras pirmininkas supyko ant Vilniaus miesto savivaldybės, pasiūliusios šį švaistymą sumažinti?

Vienas iš galimų paaiškinimų yra susijęs su atskirų politikų dideliu noru bet kokia kaina pastatyti atominę elektrinę Visagine.

Koks ryšys tarp pinigų švaistymo Elektrėnuose ir Visagino atominės elektrinės projekto? Paprastas. Dalis investicijų į atominės elektrinės projektą planuojama iš paskolos, o likusi dalis – iš UAB „Visagino atominė elektrinė“ sukauptų lėšų. LR Energetikos ministras ir valstybinės įmonės, valdančios visas valstybines Lietuvos energetikos kompanijas, direktorius, paklausti apie nuosavų lėšų, reikalingų atominės elektrinės statybai kaupimo būdus, kaip vieną iš finansinių šaltinių įvardijo VIAP fondo restruktūrizavimą, konkrečiai, - planą sumažinti VIAP fondo išlaidas, nesumažinus elektros kainų vartotojams.

VIAP fonde liūto dalį lėšų sudaro pinigai, reikalingi subsidijuoti būtent Elektrėnų elektrinę. Pavyzdžiui, 2012 metų VIAP fonde Elektrėnų elektrinei subsidijuoti skirta net 55 procentai visų VIAP lėšų. Tai reiškia, jog už kiekvieną suvartotą kWh elektros, Lietuvos vartotojas sumoka beveik 4 centus, skirtus paremti Elektrėnų elektrinę.

Gali būti, jog iš tiesų susiduriame ne su kompetencijos ir logiškų sprendimų elektros energetikos sektoriuje stoka, bet su pakankamai gudriu planu – nustatyti Elektrėnų elektrinei neracionaliai dideles elektros gamybos kvotas 2013 metams ir atitinkamai aukštas elektros kainas vartotojams, o 2013 metais vis dėlto Elektrėnuose elgtis racionaliai ir ten gaminti tik minimalų rezervui užtikrinti reikalingą elektros kiekį, vietoje suplanuoto, bet Elektrėnuose nepagaminto elektros kiekio importuojant kur kas pigesnę elektros energiją iš užsienio. Tokiu būdu per 2013 metus iš Lietuvos vartotojų būtų galima sukaupti apie 120-150 milijonų litų pelno, kuris ir būtų panaudotas VAE projekto priešprojektiniams vystymo darbams. Šis modelis nepaaiškina, kodėl LR Energetikos ministerija taip stengėsi garantuoti kuo didesnes pajamas Gazpromui ir mazuto tiekėjams 2010, 2011 ir 2012 metais, bet vis dėl to, kalbant apie dabartinę Vyriausybės poziciją, liečiančią planus 2013 metams, tai kur kas pozityvesnė teorija, nei galėtų būti.

Pridurtina, jog Lietuvos vartotojai net nesuprastų, kad už dar net nepastatytą VAE, jau sumoka maždaug po 1,2-1,5 cento nuo kiekvienos kilovatvalandės kainos.

Tačiau vykdomoji valdžia vis tik tokiu atveju privalėtų viešai paaiškinti, jog vietoje galimybės sumažinti šilumos arba elektros energijos kainas, ji renkasi piniginių lėšų leidimą Visagino atominės elektrinės statybai.

 

<< Grižti