Straipsniai

Apie VAE projektą diskutuokime konstruktyviai


Artėjant referendumui dėl branduolinės energetikos ateities Lietuvoje ateinantį rudenį mes visi tikimės pakankamai intensyvių diskusijų Visagino AE projekto tema. Pavasario – vasaros pradžios debatai šia tema parodė, kad šiuo klausimu buvo diskutuojama labai stichiškai, dažnai persmelkiant diskusiją niekur nevedančiomis emocijomis.

Buvo dažnai naudojami terminai, kuriuos kiekviena diskusijų pusė supranta savaip, keliami iš esmės neteisingi klausimai, į kuriuos atsakyti korektiškai neįmanoma, naudojama iškreipta informacija. Visa tai labai apsunkina galimybes žmogui, kuris rudenį turės apsispręsti dėl atominės energetikos, susivokti situacijoje ir padaryti teisingą sprendimą.

Šitas straipsnis yra skirtas abiem pusėms - ir palaikančiai atominės energetikos plėtros Lietuvoje planus, ir prieštaraujančiai šiems planams. Tikiuosi, kad šiame straipsnyje pateiktos mintys padės rudenines diskusijas nukreipti konstruktyvesne linkme.

1. Diskutuokime apie diskusijų objektą, o ne apie diskutuojančius asmenis

Diskutuojant UŽ ar PRIEŠ projektą, reikėtų orientuotis ne į diskutuojančių asmenybę, atstovaujamą instituciją, institucijos rėmėjus, bet į diskusijų objektą.

Kalbant ar rašant apie atominės elektrinės projektą, dažnokai naudojami argumentai, kurie apskirtai neturėtų būti vadinami argumentais. Pavyzdžiui tai, kad kažkas prieš kelis metus buvo už atominę energetiką Lietuvoje, o dabar yra prieš, arba tai, kad kažkas mano, kad oponentai „tarnauja Rusijai“ – nėra jokie argumentai UŽ. Lygiai taip pat nėra joks argumentas PRIEŠ – tai, kad kažkam nepatinka asmenys, šiuo metu vadovaujantys Vyriausybei ar atskiroms ministerijoms arba tai, kad kažkas mano, kad projektas vystomas tik tam, kad kažkas asmeniškai ar kažkokia partija galėtų pasipinigauti.

Abi diskusijų pusės turėtų suvokti, kad, suasmenindamos klausimą, jos visiškai nepritraukia rėmėjų iš neapsisprendusios visuomenės dalies. Abejojantį žmogų pavadinęs tarnaujančiu Rusijai, jį gali tik įžeisti ir paskatinti jį oponuoti net nesiklausant argumentų, bet vien tik iš užsispyrimo. Lygiai taip pat vargu ar aktyvų konservatorių rėmėją, abejojantį dėl atominės energetikos, paveiks argumentai apie neįvykdytus Energetikos ministro pažadus sumažinti gamtinių dujų kainą, premjero „nuodėmes“ atstatant Valdovų rūmus ar liberalų lyderio sąsajas su ankstyvu Ignalinos AE uždarymu, stojant į ES.

Labai svarbu šiuo klausimu nežiūrėti liguistai į Rusijos interesus. Visų pirma reikėtų koncentruotis į naudą ar žalą Lietuvai. Tai, kad atominė elektrinė Visagine nenaudinga Rusijai – visiškai nėra joks argumentas UŽ. Lygiai taip pat ir argumentai, kad atominė elektrinė Visagine naudinga Rusijai – nėra argumentas PRIEŠ.

2. Nenaudokime neteisingų, neapibrėžtų ar dviprasmiškų teiginių

Kalbant apie Visagino AE, siūlyčiau nenaudoti tokių terminų, kurie yra nepakankamai apibrėžti ir iki galo neaiškūs nei vienai pusei. Tokių terminų taikymas tiesiog neleidžia skirtingoms pusėms suprasti vienai kitos.

Populiariausias iš tokių terminų – „energetinė nepriklausomybė“. Šį terminą siūlyčiau pakeisti dviem terminais, kurie abu yra aiškūs ir kuriuos, kalbantys apie energetinę priklausomybę paprastai ir turi mintyje. Tai energetinio ūkio įtaka Lietuvos importo-eksporto balansui, kas yra tikrai svarbu, ir energijos tiekimo saugumas, kas yra dar svarbiau.

Importo–eksporto balansas yra visiems aiškus ir lengvai apskaičiuojamas kriterijus, o energijos tiekimo saugumas – puikiai apibrėžtas Lietuvos energetikos įstatyme - tai energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir techninis saugumas.

Sunku būtų paneigti, kad planuojama atominė elektrinė neabejotinai įtakos Lietuvos importo-eksporto balansą, bet, lygiai taip pat sunku būtų paneigti ir tai, kad, įvertinus šiuo metu vykdomų elektros energijos tiltų su Skandinavija ir Lenkija projektų įgyvendinimą bei suskystintų dujų terminalo statybą, atominės elektrinės Lietuvoje atsiradimas niekaip nepadidins energijos tiekimo patikimumo. Juk netgi rusams dėl kažkokios priežasties kažkokiais būdais nutraukus elektros tiekimą Lietuvai, visada bus galimybė elektrą importuoti iš Skandinavijos, Lenkijos ar pagaminti Lietuvoje, naudojant vietinį kurą ar gamtines dujas, importuotas iš JAV per iki to laiko pastatyta suskystintų dujų terminalą.

Kitas terminas, kuriam aiškiai trūksta apibrėžtumo, tai „esama elektros energijos infrastruktūra“. Dažnai girdima, kad būtų neprotinga nepasinaudoti esama energetikos infrastruktūra, bet reikėtų aiškiai apibrėžti – apie ką kalbame. Jei kalbame apie greta Drūkšių ežero esančią aikštelę ir elektros linijas iki šios aikštelės su kita Visagino apylinkėse esančia infrastruktūra, kurią galime pasinaudoti, statant naują atominę elektrinę ir kuri Seimo patvirtintoje koncesijos sutartyje preliminariai įvertinta 50 milijonų eurų, tada su šiuo apibrėžimu galima sutikti.

Bet kai diskusijoje esamos energetikos infrastruktūros vertė vardijama milijardais litų, reikia suprasti, kad šiuo atveju jau kalbama apie visą Lietuvos elektros energetikos ūkį. Ir tikrai niekaip negalima sutikti, kad vienintelė elektros energetikos ūkio paskirtis – tik atominės elektrinės aptarnavimas. Pavyzdžiui ta pati Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir rezervinė Lietuvos elektrinė galėtų būti lygiai taip pat pavadinta ir vėjo energetikos infrastruktūra, reikalinga balansuoti ir rezervuoti vėjo elektrinėse generuojamą elektros energiją.

Jau anksčiau buvo nemažai rašyta, kad nekorektiška „Hitachi“, kurie pagal oficialiai pristatytus planus turėtų valdyti iki 20 proc. VAE eksploatuojančios įmonės akcijų, vadinti strateginiu investuotoju. Šiuo atveju teisingiau japonų partnerius būtų vadinti technologijų tiekėjais ir smulkiais dalininkais. Pavadinimas šiuo atveju gal nėra taip svarbu, bet kai „Hitachi“ „investicijos“ naudojamos kaip įrodymas, kad projektas yra komerciškai naudingas – tai visiškai iškreipia tikrovės vaizdą.

3. Nekelkime neteisingų klausimų

Diskusijos metu reikėtų stengtis vengti kelti klaidingus klausimus, į kuriuos besistengiant atsakyti, paprastai iškreipiama diskusijos esmė. Geriausias tokio klausimo pavyzdys – „kiek kainuos elektra, pastačius atominę elektrinę?“.

Ir atominės elektrinės šalininkai, ir priešininkai sutinka, kad pastačius atominę elektrinę arba jos nestatant, elektra būtų prekiaujama elektros rinkoje. Kainą elektros rinkoje nustato elektros paklausa ir pasiūla. Kadangi 2020 Lietuvos elektros rinka jau kuris laikas bus bendros labai didelės Skandinavijos elektros rinkos dalis, tai netgi tokio didelio vietos mastu elektros gamintojo, kaip VAE, atsiradimas praktiškai nedaro įtakos elektros pasiūlos ir tuo pačiu elektros kainai regione. Taigi – ir teiginys, kad VAE užtikrins pigią elektrą Lietuvos vartotojams, ir teiginys, kad pastačius VAE elektra vartotojams kainuos itin daug – neteisingi.

Kalbėti reikėtų apie elektros energijos VAE savikainą ir ateityje numatomą elektros rinkos kainą, ir ar investuotojų į VAE gaunamas pelnas, valdant elektrinę, pakankamai greitai leis atsipirkti jų investicijoms ir ar šių investicijų negalima būtų panaudoti efektyviau? Visų pirma mums, žinoma, turėtų rūpėti Lietuvos valstybinio kapitalo investicijos ir grąža. Čia netgi galime pastebėti paradoksą, kad kuo rinkoje elektros kaina bus aukštesnė, tai yra - kuo daugiau už elektrą mokės vartotojas, tuo labiau valstybinio kapitalo investicijos į atominę elektrinę ateityje bus laikomos geru pasirinkimu.

4. Teisingai įsivaizduokime Lietuvos elektros balansą, pastačius atominę elektrinę

Energetikos ministerijai galima būtų papriekaištauti, kad jie energetikos strategijoje neadekvačiai pateikia elektros energijos Lietuvoje balansą, pastačius VAE. Kažkodėl į atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos dalį bendrame Lietuvos elektros gamybos balanse įtraukiama tik Lietuvos valstybinio kapitalo valdomos elektrinės dalies pagaminta elektra. Bet juk reikia suprasti, kad atominė elektrinė stovės Lietuvos teritorijoje ir visose ateities statistikos ataskaitose eilutėje „Elektros energija, pagaminta Lietuvos atominėje elektrinėje“ bus visa šios elektrinės pagaminta elektra. Lygiai taip pat, kaip į Lietuvoje, o ne Suomijoje, pagamintos elektros kiekius yra įtraukiami „Fortum Lietuva“ elektrinėje pagaminta elektra ir ne į Rusijos balansą įtraukiama Kauno termofikacinėje elektrinėje, valdomoje „Gazprom“ kompanijos, pagaminta elektra.

Taip, dalis didelė elektros bus eksportuojama į kitas valstybes, bet visų pirma, ji bus pagaminta Lietuvoje. Ir „Hitachi“ , būdamas VAE dalininkas, savo elektros dalies elektrinėje tikrai neišsiveš į Japoniją. Ja bus prekiaujama mūsų regione.

Iš pirmo žvilgsnio, tai tik nekaltas elektros apskaitos metodikos klausimas, bet realiai galima įtarti, kad taip vaizdas yra iškreipiamas tam, kad atrodytų, kad Lietuvos elektros poreikio „užteks“ ir alternatyviems elektros gamintojams, taip bandant juos šiek tiek nuraminti.

Perspektyviau būti diskutuojant teigti, kad atominė elektrinė yra visų pirma skirta elektros eksportui, o vietinis elektros poreikis bus tenkinamas, suteikiant prioritetą atsinaujinančiai energetikai. Tai leistų kalbėti adekvačiai ir nekurstyti aistrų tarp atsinaujinančios ir branduolinės energetikos atstovų.

4. Galų gale įvardinkime, ar VAE projektas yra komercinis, ar strateginis

Klausimas - ar VAE projektas yra komercinis, ar strateginis, diskutuojant apie VAE projektą, yra itin svarbus. Tai ne šiaip sau definicija. Paaiškinimą, kad Visagino AE yra strateginis projektas, leisiantis mums atsikratyti priklausomybės nuo iš Rusijos importuojamos elektros energijos, galima suprasti taip - nepriklausomybė kainuoja. Gal net nesvarbu kiek. Juk niekas neskaičiuoja, koks yra, pavyzdžiui, naujo strateginio lėktuvnešio arba kariuomenės modernizavimo kaštų atsipirkimas. Atominės elektrinės įvardijimas strateginiu projektu lyg ir turėtų pateisinti ir nelabai atsiperkančias valstybinio kapitalo investicijas.

Jeigu projektas yra vertinamas kaip strateginis, tada reikėtų abiem pusėms galutinai išsiaiškinti, kas tada suprantama kaip „strateginis“? Jei kalbame apie VAE projekto įtaką (neigiamą ar teigiamą) Lietuvos ekonomikai – galima vadinti šį projektą strateginiu ir niekas negali su tuo ginčytis. Tačiau tokiu atveju tuo labiau šį projektą reikėtų vertinti vien tik ekonominiu ir techniniu požiūriu.

Bet jei kalbame apie šį projektą kaip apie būdą užtikrinti elektros gamybos galios pajėgumų ir elektros vartojimo adekvatumą arba dar daugiau – „nepriklausomybę“ nuo Rusijos – tada prie šio klausimo reikėtų sustoti ilgesniam laikui.

Šių metų gegužę oficialiai visuomenei pristatytame „Visagino AE verslo plane iš LR Vyriausybės ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ perspektyvos“ 37-39 puslapiuose daroma nuoroda į ENTSO-E parengtos elektros energijos poreikio apžvalgos - studijos „Scenario Outlook & Adequacy Forecast 2012–2030“ rezultatus ir pateikiama išvada, kad jeigu nebus statoma Visagino atominė elektrinė, 2020 m. Baltijos šalyse ir Baltijos jūros regione prognozuojamas gamybos pajėgumų trūkumas (apie 1,3 GW Baltijos šalyse, apie 10 GW Baltijos jūros regiono šalyse).

Daugelyje pasisakymų Energetikos ministras yra teigęs, kad valstybei neturint pakankamų elektros gamybos galių, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų sujungimas su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros perdavimo sistemomis tampa komplikuotas. Jeigu situacija būtų tokia, kaip teigia ministras, tada išties VAE projektą reikėtų įvardinti kaip strateginį. Bet ar tikrai situacija yra tokia?

Matyt, objektyviausias informacijos šaltinis iš tiesų būtų ta pati ENTSO-E studija, į kurią daroma nuoroda VAE verslo plane. Ši studija yra viešai publikuojama ir ją tikrai nesudėtinga surasti internete. Studijoje vertinamas numatomas elektros energijos sistemų adekvatumas 2020 metais, tai yra - gebėjimas padengti elektros energijos poreikių pikus, susiklosčius nepalankiausiomis sąlygomis (nesant galimybės elektros gamybai saulės ir vėjo jėgainėse, taip pat tuo metu remontuojant dalį energijos gamybos įrenginių ar esant kitoms kliūtims staigiai pilna galia paleisti dalį tuo metu neveikiančių arba apribota galia veikiančių elektrinių). Atskirai vertinama situacija žiemos ir vasaros metu.

Žemiau pateikiamas viso Baltijos jūros regiono elektros galių pakankamumo lygio vertinimas, atliktas ENTSO-E studijoje „Scenario Outlook & Adequacy Forecast 2012–2030“ pagal EU 2020 scenarijų (scenarijų, pagal kurį Lietuvoje nestatoma atominė elektrinė):

img0806.jpg

Iliustracijoje: Baltijos jūros regiono elektros galių pakankamumo lygio vertinimas

Prie kiekvienos šalies pavaizduotas stulpelis rodo numatomą elektros energijos sistemų adekvatumą 2020 metais. Teigiama reikšmė rodo, kad net susidarius nepalankiausioms sąlygoms, elektros energijos gamybos pajėgumai viršys pikinius elektros poreikius. Neigiama reikšmė rodo, kad gali susidaryti situacija, kai pikinių elektros poreikių nebus galimybės padengti vietiniais elektros galingumais. Kaip matoma - prognozuojama, kad su elektros energijos galių trūkumo problema 2020 metais mūsų regione susidurs tik Suomija ir Vokietija (žiemos metu) ir Lenkija (vasaros metu), tačiau vertinant visą regioną kartu - matomas akivaizdus elektros galių perteklius 2020 metais.

Taigi, ENTSO-E studija aiškiai parodo, kad Baltijos regione elektros trūkumo iki 2020 metų nenusimato ir Rusija tikrai negalės mums diktuoti savo sąlygų, tiekdama elektrą už tokią kainą, kokia pati norėtų ir teiginys, kad regionui bet kuriuo atveju iki 2020 metų yra būtinas naujas galingas elektros generavimo įrenginys elektros galių ir poreikių adekvatumui užtikrinti - neatlaiko kritikos.

Todėl vis dėlto toliau iki pat referendumo datos reikėtų pasiūlyti atsisakyti diskusijos apie atominės elektrinės, kaip būtinos investicijos elektros gamybos ir poreikių adekvatumui regione subalansuoti ir diskutuoti apie šitą projektą tik kaip apie komercinį projektą.

5. Taigi, apie ką reikėtų diskutuoti?

Diskutuoti reikėtų apie VAE projekto ekonominį naudingumą ar nenaudingumą, lyginant šį projektą su galimomis dabar esančiomis ir ateityje atsirasiančiomis valstybinio kapitalo panaudojimo alternatyvomis. Kadangi bet koks ekonominis-finansinis vertinimas yra pagrįstas tam tikromis prielaidomis, reikėtų kalbėti apie ekonominiame vertinime naudojamas technines ir ekonomines prielaidas, jų realumą, galima įtaką projekto ekonomiškumui joms nepasiteisinus.

Kalbant apie projekto ekonominę ir finansinę naudą, reikėtų aiškiai įvardinti, kaip tas projektas bus finansuojamas, iš kokių lėšų bus daromos ta investicijų dalis, kurią reikės pridėti prie skolinto kapitalo.

Kartu reikėtų vertinti šios elektrinės statybos makroekonominę naudą ir kaštus. Tai yra - elektrinės statybos metu sukuriamas naujas darbo vietas, pajamų į biudžetą padidėjimą. Ši makroekonominė nauda iš esmės turėtų būti pridėta prie projekto finansinės naudos ar nuostolio. Labai galimas atvejis yra tas, kad kaip finansinė investicija šis projektas gali būti nuostolingas, bet tą nuostolį valstybei gali su kaupu kompensuoti socialinė makroekonominė projekto nauda.

Kartu reikėtų vertinti ir išorinius šios elektrinės statybos ir eksploatacijos kaštus, kurie netraukiami į elektros gamybos savikainą – tai kelio nuo Klaipėdos iki Visagino statyba, elektrinės apsauga, branduolinės saugos institucijų išlaikymas, specialistų rengimo kaštai, galimas valstybės ar valstybinių įmonių skolinimosi kainos padidinėjimas ateityje, išaugus įsipareigojimams ir pan.

Reikėtų diskutuoti apie šios elektrinės techninę įtaką galimybėms sinchroniškai prisijungti prie Vakarų Europos elektros perdavimo tinklų sistemos, vieno bloko elektrinės rezervavimo sprendimus, atominės elektrinės uždarymo ir sutvarkymo būdus ir kaštus.

Reikėtų diskutuoti, ar VAE projekto tolimesnis vystymas gali pakeisti Rusijos ir Baltarusijos planus statyti potencialiai nesaugius atominius reaktorius prie Lietuvos sienos, ar galbūt atvirkščiai – atsisakius šio projekto – mums bus atrištos rankos labiau priešintis Rusijos ir Baltarusijos planams, galbūt pasitelkus į pagalbą Europos Sąjungos partneres.

Reikėtų diskutuoti atominės elektrinės saugos, visų pirma, įvertinus žmogiškąjį faktorių ir terorizmo pavojų, užtikrinimo klausimais. Diskutuoti apie etinį klausimą – ar valstybė turi teisę prisiimti įsipareigojimus avarijos atominėje elektrinėje atveju, žinant, kad atsitikus tokiai nelaimei, valstybė tiesiog neturėtų jokių galimybių susitvarkyti su pasekmėmis.

Diskusijoje reikėtų daugiau informacijos apie argumentus, kuriuos naudojo šalys, atsisakiusios ar atsisakančios atominės energetikos ir argumentus, kuriuos naudoja šalys, toliau vystančios atominę energetiką. Tai yra - nereikėtų užsidaryti savo darže, o reikėtų bandyti į ši klausimą pažiūrėti atsižvelgiant į pasaulines tendencijas.

Abi diskusijų pusės, matyt, turėtų visų pirma pačios sau atvirai prisipažinti – ar svarbiau yra likti teisiems, ar kad būtų padarytas teisingas sprendimas? Aš pats asmeniškai šiuo metu labai skeptiškai žiūriu į VAE projektą, bet tikrai pažadu referendume balsuoti UŽ, jei iki spalio 14-os dienos gausiu pakankamai argumentų ir informacijos kodėl toks sprendimas Lietuvai būtų geresnis.

 

<< Grižti