Straipsniai

Prof. J.Gylys apie ABWR reaktorius pasako ne viską


DELFI šią savaitę publikavo prof. J.Gylio straipsnį „Lietuvoje ABWR reaktorių galėsime panaudoti efektyviau negu Japonijoje“, kuriame jis kritikuoja Visagino atominės elektrinės projekto oponentus, rodančius į Tarptautinės branduolinės energetikos 2011 metais pateiktame Branduolinių reaktorių veiklos statistiniame leidinyje nurodytą vidutinišką ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientą (angl. capacity factor) 2001-2010 metais, kuris siekė tik 61,2 proc., ir abejojančius, kad Visagino atominės elektrinės verslo plane priimamos 85-92 proc. galios išnaudojimo koeficiento reikšmės gali būti pernelyg optimistinės.

Visų pirma, reikėtų paaiškinti skaitytojui, kodėl toks dėmesys skiriamas vienam koeficientui. Atominės elektrinės verslo plane yra priimta daug prielaidų, daugelis kurių yra tikrai ne mažiau abejotinai optimistinės.
Esmė yra ta, kad bet kokios atominės elektrinės kaštų struktūroje absoliučiai didžioji dalis visų kaštų yra nuolatiniai kaštai. Todėl planuojamai elektros gamybai sumažėjus trečdaliu, beveik trečdaliu pakyla ir atominės elektrinės gaminamos elektros savikaina. O kadangi net ir su dabar surašytomis optimistinėmis prielaidomis projektas ekonomiškai atrodo labai „šiaip sau“, išaugus gamybos savikainai trečdaliu jis taptų visiška ekonomine katastrofa.

Būtent dėl to ir imta taip ginti priimtą prielaidą, kad iš Japonijos eksportuotas ABWR reaktorius Lietuvoje dirbs žymiai geriau, nei rodo ilgametė statistika apie jo „broliukų“ darbą Japonijos atominėse elektrinėse. Pateikiami neatremiami teiginiai, kad Japonijoje reaktoriai dirba mažiau dienų per metus, nei galėtų dirbti Lietuvoje, iš esmės dėl dviejų priežasčių – dažnai Japonijoje vykstančių žemės drebėjimų ir griežtesnio atominių elektrinių darbo reglamentavimo Japonijoje, nei planuojama Lietuvoje.

Dėl žemės drebėjimo dažnumo Lietuvoje ir Japonijoje skirtumų neįmanoma ginčytis.

Tačiau Kauno Technologijos Universiteto Šilumos ir Atomo katedros profesorius, kuris tikrai yra vienas labiausiai patyrusių atominės energetikos specialistų Lietuvoje, žemą ABWR reaktorių naudingumą turėtų aiškinti šiek tiek kritiškiau ir detaliau, išsklaidant visus įtarimus dėl galimo suinteresuotumo šio projekto sėkme, nepaisant galimų su juo susijusių rizikų.

Kaip, pavyzdžiui, paaiškinti, kad kitų tipų reaktorių toje pačioje Japonijoje tais pačiais 2001-2010 metais, anot to paties Tarptautinės branduolinės energetikos statistinio leidinio, galios išnaudojimo koeficientai yra kur kas didesni.

Štai Tokahamos atominės elektrinės keturių PWR reaktorių galios išnaudojimo vidutinis koeficientas buvo tarp 77 ir 85 proc., Sendai atominės elektrinės abiejų PWR reaktorių galios išnaudojimo vidutinis koeficientas buvo po 84 proc., Ikata atominės elektrinės trijų PWR reaktorių galios išnaudojimo vidutinis koeficientas buvo tarp 79 ir 87 proc., Genkai atominės elektrinės keturių PWR reaktorių galios išnaudojimo vidutinis koeficientas buvo tarp 79 ir 86 proc., Tomari atominės elektrinės trijų PWR reaktorių galios išnaudojimo vidutinis koeficientas buvo tarp 81 ir 100 proc. ir t.t.

Net ir labai norint atominės elektrinės Lietuvoje, vargu ar aukščiau pateiktą informaciją galima būtų paaiškinti tuo, kad Japonijoje žemė dreba tik ten, kur stovi ABWR reaktoriai arba teigiant, kad griežta japoniška atominių elektrinių priežiūros reglamentavimo tvarka taikoma tik atskiroms atominėms elektrinėms.

Kita vertus, pats teiginys, kad atominio reaktoriaus priežiūra Lietuvoje bus mažesnė, nei jo kilmės šalyje, paprastam Lietuvos žmogui skamba šiek tiek šiurpokai.

Visagino atominės elektrinės projektas yra tikrai vienas svarbiausių tautai ir valstybei klausimų, todėl, netgi priešinantis referendumo idėjai, vis dėl to reikėtų detaliau išsiaiškinti, kodėl planuojamo statyti ABWR reaktoriaus Japonijoje išnaudojimo koeficientas yra smarkiai mažesnis, nei kitų Japonijoje veikiančių reaktorių. Toks bendras paaiškinimas neatlaiko kritikos.

Tikrai nesunku būtų surinkti išsamią statistiką apie priežastis, kodėl ABWR reaktoriai stabdomi kur kas dažniau ir ilgesniam laikui, nei kiti reaktoriai. Juk nuo to priklauso biudžeto mokėtojų investuotų milijardų litų likimas. Tuo labiau, kad tų pasaulyje veikusių ABWR reaktorių tikrai nėra daug – tik keturi.

Profesorius tikrai turėtų žinoti, kokie gedimai buvo fiksuojami Hamaoka ir Shika atominėse elektrinės, kuriose įrengti ABWR reaktoriai ir kaip vyko teisminiai procesai tarp „Hitachi“ ir elektrinės operatoriaus bei kuo tie teisminiai procesai pasibaigė. Galėtų pateikti duomenis, kodėl Pietų Teksaso (JAV) projekte buvo atsisakyta ABWR reaktorių ir dėl kokių problemų vėluoja ABWR reaktorių įrengimas Taivanyje.

Geriau būtų sąžiningai išdėstyti visų gedimų atominėse elektrinėse, kuriose veikė ABWR reaktoriai statistiką ir svarstyti, ar galima tų gedimų išvengti jam veikiant Lietuvoje, nei aiškinti statistiką tokiais lengvai paneigiamais teiginiais. Skaidrumo šitam projektui itin stinga ir tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl visuomenės nuomonė kuo toliau, tuo labiau krypsta prieš atominės elektrinės projektą Lietuvoje. Profesoriaus straipsnis šio skaidrumo tikrai nepadidino.

 

<< Grižti