Pranešimai

Bandoma įgyvendinti ES energijos efektyvumo direktyvą


Štai, pagaliau, 2,5 metų vėliau, nei reikalauja ES energijos efektyvumo direktyva, iš Europos Komisijos gavus kelis perspėjimus ir pagrąsinimus bylinėjimusi Europos Teisingumo Teisme, energetikos ministerija Seimui vis tik pateikia naujojo Energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei susijusius įstatymų projektus.
 
Pirmas įspūdis, permetus akimis projektą ir aiškinamąjį raštą, labai nekoks
 
Aiškinamajame rašte viskas prasideda gražiai ir aiškiai "Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui (energijos intensyvumas) sukurti, remiantis „Eurostat“ duomenimis yra 1,88 karto didesnis negu Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkis (2013 metų duomenys). Preliminariais vertinimais nesiimant papildomų priemonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje ir išliekant panašiems augimo tempams (apie 2 % per metus) galutinės energijos poreikiai Lietuvoje išaugtų apie 13 proc. – nuo 54,9 TWh 2012 metais iki 60-62 TWh 2020 metais." " Siekiant padidinti efektyvumą energijos vartojimo sektoriuje, Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad iki 2020 metų įdiegtų ir pritaikytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis būtų lygus11,674 TWh"
 
Taigi - ambicijos aukštos. Norint per likusį 2017-2020 metų laikotarpį sutaupyti 11,674 TWh, priėmus prielaidą, kad investicijos  trunka apie pusmetį iki tol, kol pradeda duoti taupymo efektą, per metus reikėtų investuoti į efektyvumą tiek, kad šių investicijų dėka metinis energijos taupymas siektų apie 1,23 TWh/metus. Ir taip kiekvienais metais, kas met.  Tai yra žiauriai daug - apie 13% visos Lietuvoje suvartojamos šilumos arba panaši dalis nuo visos per metus suvartojamos elektros. Jei mes direktyvą būtume įdiegę taip kaip reikia ir investuoti būtume pradėję 2014 metais, reikalavimai būtų maždaug dvigubai mažesni. "Thanks Obama"  (o šiuo atveju gal "Thanks Masiulis")
 
Ministerija puikiai tai suvokia, numatomas ambicingas planas iki 2020 metų renovuoti 4 tūkstančius pastatų (2015 metais renovuoti 574 pastatai, 2014 metais - apie pusantro šimto) ir dar viešų pastatų, kurių plotas siekia 700 tūkstančių kvadratinių metrų. Ministerija suskaičiuoja taupymą - suminis daugiametis iki 2020 metų - 3,1 TWh. O reikia 11,674 TWh.
 
Taigi, kas daroma? Kokios nors  dar priemonės, skatinančios energijos taupymą pramonėje, žemės ūkyje? Įpareigojimai papildomai investuoti energijos tiekėjams, proporcingai tiekiamam energijos kiekiui? Kokia nors prekybos "sutaupytos energijos sertifikatais", padarius galimybę investuojantiems į efektyvesnį energijos vartojimą, gauti papildomų įplaukų, taip sutrumpinant investicijų atsipirkimą?
 
Nieko panašaus. Einame tuo pačiu keliu, kaip visada. "PRIPISKŲ" keliu. Popierius gi iškenčia viską...
 
Visų pirma - autoritetingai įvertinama, kad - kadangi Lietuvoje benzino ir LPG  akcizas yra šiek tiek didesnis, nei minimalus reikalaujamas ES, tai JAU paskatino mūsų benzininių ir dujinių automobilių vartotojus senus neefektyvius automobilius pakeisti į naujus efektyvesnius, daugiau naudotis viešu transportu ir dviračiais ir tai JAU sutaupė ir dar sutaupys apie 2,7 TWh degalų, skaičiuojant  jų energetine verte. Priėmus, kad taip "taupyti" pradėta nuo 2014-ų, tai reiškia - apie 0,4 TWh per metus...Tai yra maždaug apie 10% viso Lietuvoje 2015 metais suvartoto benzino ir LPG kiekio... Sakykim, kad naujas automobilis suvartoja trečdaliu mažiau benzino, nei senas. tai reiškia, kad maždaug trečdalis benzino ir LPG varomų automobilių savininkų pakeitė savo automobilius į naujus irgi benzininius ir LPG varomus vien tik dėl to, kad mes taikėm kiek didesnį, nei minimalus, akcizą? Bullshit...Jie benzininius automobilius pakeitė į dyzelinius...
 
Ok, vis vien dar lieka 11,674-3,1-2,7= 5,874 TWh sutaupyti...
 
Tada yra įpareigojimas visoms pramonės įmonėms atlikti energetinius auditus. Didelėms įmonėms - savo lėšomis, mažoms - dalį šių išlaidų kompensuojant iš biudžeto. Preliminariais ministerijos vertinimais ši priemonė leistų sutaupyti apie 1 TWh galutinės energijos. Tai žiauriai optimistiškas vertinimas, nes tikrai ne kiekvienas energetinis auditas baigiasi investicijomis į efektyvumo didinimą. Arba bent jau taip pasakysiu - pramonės įmonės turi pakankamai gerus specialistus patys ir JAU investavo į visas priemones, kurios prie dabartinių sąlygų atsiperka. Tų sąlygų niekas kaip suprantu keisti nesiruošia. Tai ministerijos tikėjimas, kad privertus pramonės įmones pasamdyti konsultantus ir taip atsiskaityti su ministerija, išpildžius jų reikalavimus atlikti auditą, tie konsultantai bakstels pirštu į atsiperkančias investicijas, kurių savi energetikai iki šiol nepastebėjo, yra na labai jau optimistiški... Mano prognozė, kad visa tai baigsis kalnu formalių "audito ataskaitų" po 500 eurų viena ir 0 TWh papildomų sutaupymų. Bet "ant popieriaus" bus parašyta 1 TWh.
 
Ok, kas toliau? Lieka dar  11,674-3,1-2,7-1= 4,874 TWh
 
Kita priemonė - komiška. geranoriški susitarimai su energijos tiekėjais, turinčiais daugiau kaip 1000 vartotojų, dėl vartotojų informavimo apie energijos vartojimo efektyvumo priemones arba elgseną (pavyzdžiui, skambučiai vartotojams, jų informavimas elektroniniu paštu, su energijos vartojimu efektyvumo didinimu susijusių renginių organizavimas, vartotojų informavimas per spaudą ir kt.). Tokia priemonė ministerijos preliminariais vertinimais leistų sutaupyti apie 2,44 TWh galutinės energijos. Vos ne tiek pat, kaip renovavus pilnai 4000 pastatų ir 700 tūkstančių kvadratinių metrų viešų pastatų! Vien tik skambučiais vartotojams ir paraginimu taupyti bei renginiais! Uau!
 
 Na ir likusius sutaupymus įpareigoti sugalvoti tris valstybines kompanijas - AB „Litgrid“, AB „Amber Grid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tiksliau - surinkti iš vartotojų kiek pinigų ir kažką padaryti, vėliau parašant gražias ataskaitas apie milžiniškus sutaupytos energijos kiekius...
 
Dabar galvoju. Kaži Europos Komisija tai užskaitys, kaip direktyvos įgyvendinimą? Na, žiūrėsim...
 
Bet šiaip - nuvilia...
 

 

<< Grižti